kiepkis

kíepkis, -ė smob. (1) žr. kiepsa: Ką tu, kíepki, paneši: čia reik drūtesnio Alk. Su tokiu kiepkiu neverta nė imtis Žvr. Ta kiepkùtė tokia plonutė, kai eina – tik kiep, kiep, kiep Gs.